- gildyti
- gi̇̀ldyti vksm.
.
.
gildyti — 1 gìldyti, o, ė caus. gelti 1: Gìldai akis per daug žiūrėdamas J. ◊ šìrdį gìldyti kelti sielvartą: O tų kalbų visokių ... – širdį tik gildo Žem. Kam tu brolio šìrdį gìldai J. Gìldo šìrdį anie sau mislydami aplei smertį J. Negìldyk mano… … Dictionary of the Lithuanian Language
gildyti — 2 gil̃dyti, ija, ijo intr. ketinti, būti pasinešusiam, tartis: Jau anas seniai gil̃dija ženytis Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
gailinti — gailinti, ina, ino tr., gaĩlinti, gailìnti, ìna, ìno 1. didinti gailestį, graudinti, virkdyti: Šitokia savo kalba tu kitą tik labiau gailini, o ne maldai Trgn. Neverk, motin, negailink savo vaikų Ldk. Nebegailink man širdies, ana jau ir taip… … Dictionary of the Lithuanian Language
gildinti — gìldinti, ina, ino žr. 1 gildyti. ◊ šìrdį gìldinti kelti sielvartą: Negìldink man širdies be reikalo Vkš. gildinti; įgildinti; pagildinti; sugildinti … Dictionary of the Lithuanian Language
gildymas — gìldymas sm. (1) NdŽ → 1 gildyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sugildyti — 1 sugìldyti caus. sugelti 3: Karštas valgis sugìldė man dantį J. ◊ šìrdį sugìldyti sukelti sielvartą: Juozapui tokia netikėta nelaimė labai sugildė širdį Žem. Sugìldė šìrdį mergaitei ir pametė (ketino imti ir nebeėmė) Sml. gildyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language